This piece is written in the style of a long-form digital culture feature, suitable for a platform like Šiaurės Atėnai , 15min , or Delfi Kultura . Jie nebuvo karo vaikai. Jie nebuvo okupacijos vaikai. Jie gimė su pelėmis rankose ir greituoju internetu kraujyje. Bet kažkur pakeliui tarp „Skype“ skambučių ir „TikTok“ ritinėjimo, jie tapo pikčiausia karta Lietuvos istorijoje.
Vienas mano pašnekovas, 23 metų programuotojas, pasakė paprastą tiesą: „Aš išjungiau ‘Facebook’ naujienų srautą prieš metus. Ne dėl to, kad mane cenzūruoja. O dėl to, kad aš pavargau būti pikta bomba. Realybėje aš normalus žmogus. Internete algoritmas iš manęs padarė monstrą. Aš nebenoriu būti monsteriu.“ Piktųjų karta online yra mūsų dabarties diagnozė. Mes sukūrėme pasaulį, kur pyktis yra valiuta. Bet valiuta gali nuvertėti. Ir vis daugiau žmonių pradeda suprasti: kai visi visada prieš visus – niekas nieko nelaimi. piktųjų karta online
šiai kartai būtų ne dar vienas kibernetinis puolimas, o tyla. Atsijungimas. Gebėjimas pasakyti: „Man neįdomu ginčytis su tavimi dėl to, ko neskaitėme.“ This piece is written in the style of
Pavyzdžiui: rami, subalansuota nuomonė apie mokesčių reformą sulauks 20 reakcijų. Bet vienas sarkastiškas šūktelis: „Vėl jūsų VMI apiplėšinėja? Deginkit viską!“ – per valandą surinks 500 „patiktukų“ ir 200 „pasidalinimų“. Jie gimė su pelėmis rankose ir greituoju internetu
Socialiniai tinklai nėra neutrali erdvė. Jie yra dėmesio ekonomikos mašinos. O pyktis – tai smarkiausias kuras šiame variklyje. Harvardo tyrimai rodo, kad įžeidžiantis, piktas turinys plinta nei racionalus ar malonus. Algoritmai to neišrado – jie tai išnaudoja.